Liepos 5 dieną Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL surengė LGBT jautrumo mokymus pagrindinio šalies portalo „15min.lt“ darbuotojams. Šis renginys – LGL surengtų mokymų žurnalistikos studentams ir profesionalams ciklo dalis.
Kodėl studijuojantiesiems žurnalistiką reikalingi mokymai žmogaus teisių tema? Kaip žiniasklaida prisideda prie stereotipų apie pažeidžiamas visuomenės grupes formavimo ir dekonstravimo? Koks santykis tarp žiniasklaidos priemonių populiarumo ir deklaruojamų vertybių?
Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo LGL surengtų mokymų dalyvės: 15min.lt dienos redaktorė Kristina Aržuolaitienė ir kalbos redaktorė Samanta Kietytė.
Visuomet yra, kur tobulėti
„Buvome pirmoji žiniasklaidos priemonė Lietuvoje, kuri viešai parėmė LGBT žmonių eitynes „Baltic Pride“, – pasakoja 15min.lt dienos redaktorė ir publikacijų žmogaus teisių temomis autorė Kristina Aržuolaitienė.
Pašnekovė tikisi, kad ir kitos žiniasklaidos priemonės prisidės prie žmogaus teisių puoselėjimo. Nors „Baltic Pride“ 2019 festivalis jau baigėsi, o LGBT bendruomenės eitynės į Vilnių sugrįš 2022 metais, portalas 15min.lt ketina ir toliau nuosekliai šviesti bei informuoti visuomenę įvairiomis žmogaus teisių temomis.
„Daug rašau žmogaus teisių tema. Kalbinu LGBT žmones, savo publikacijose nagrinėju problemas, su kuriomis susiduria ši visuomenės grupė, pasakoju jų istorijas. Todėl pamaniau, kad būtų puiku pagilinti žinias LGBT jautrumo mokymuose – tema jautri, svarbu ją į viešumą transliuoti etiškai“, – įsitikinusi žurnalistė.
2017 m. už savo publikacijas žmogaus teisių tematika K. Aržuolaitienė gavo „Žiniasklaidos balso“ apdovanojimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose. Po jų ėmė kurti „Mes lygūs“ projektą, kuris skaitytojams atskleidžia temas, kurios visuomenėje skatina lygybę.
„Mokymų metu gavome koncentruotos informacijos apie tai, kaip šiomis temomis skaitytojus informuoti etiškai, neįžeidžiant LGBT asmenų, taip pat kokių temų pasigenda, kokias bendradarbiavimo galimybes mato ir kokias žiniasklaidos daromas klaidas pastebi LGL. Turėjome galimybę atlikti praktines užduotis ir padiskutuoti apie problemas, su kuriomis susiduria LGBT bendruomenė“, – įspūdžiais dalinosi K. Aržuolaitienė.
Galimybės dalyvauti LGBT jautrumo mokymuose nepraleido ir 15min.lt kalbos redaktorė Samanta Kietytė.
„LGBT problematika man asmeniškai yra itin aktuali, taigi niekaip negalėjau praleisti progos sudalyvauti šiuose mokymuose. Labiausiai tikėjausi geros, argumentuotos diskusijos ir šis lūkestis pasiteisino,“ – tikino pašnekovė.
Lengvai atpažįstami, bet neįtraukūs terminai
Mokymų metu didelis dėmesys skirtas etiškų ir įtraukių terminų vartosenai. Nors LGBT bendruomenę sudarančios grupės (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai žmonės) žiniasklaidoje reprezentuojamos vis geriau, vis dar pasitaiko atvejų, kai žiniasklaidos atstovai straipsnių antraštėse LGBT bendruomenės atstovus įvardija „gėjais“. Dėl šios priežasties nemaža LGBT bendruomenės dalis jaučiasi nematoma.
„Kai kurios žiniasklaidos priemonės sąmoningai pasirenka tokį kalbėjimo būdą, kuris žemina LGBT asmenis. Kitos, jei ir padaro tam tikrų etikos klaidų (pavyzdžiui, vartoja sąvoką „gėjų eitynės“), tai įvyksta nesąmoningai, iš inercijos. Taigi, manau, tokie mokymai būtent ir padeda išvengti klaidų, kurios daromos nesąmoningai, neturint tikslo diskriminuoti“, – įsitikinusi S. Kietytė.
- Aržuolaitienė mano, kad LGBT klausimai pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose, pateikiami pakankamai etiškai. Anot pašnekovės, neetišku informavimo pasižymi tik tam tikrų žiniasklaidos grupių atstovai.
„Žinoma, klaidų pasitaiko ir tose žiniasklaidos priemonėse, kurios linkusios etiškai transliuoti žinią LGBT klausimais. Pavyzdžiui, interneto portalams, vaikantis skaitytojų paspaudimų, antraštėse derėtų vengti tokių apibendrinimų kaip kad „gimęs moters kūne“, „buvęs moterimi translytis“. Šie žmonės yra tuo, kuo yra dabar – pabrėžiama jų praeitis, kurios jie galbūt nė nebenori prisiminti kaip pernelyg asmeniškos ir skaudžios. Tokia praktika yra ydinga“ – pabrėžia žurnalistė.
Bendraujant su translyčiu pašnekovu žiniasklaidos atstovams nederėtų teirautis, koks anksčiau buvo jo vardas ar skelbti praeities nuotraukų. Be to, aptariant šį jų gyvenimo laikotarpį, nederėtų vartoti kitokių įvardžių nei vartoja jie. Translytis vyras ar moteris iki pereinamojo laikotarpio nebuvo „kitos lyties“ ir „netapo“ kažkuo kitu – jie visada buvo tos lyties, kuria save identifikuoja.
Svarbiausia nenustoti tobulėti ir mokytis
Portalo 15min.lt žurnalisčių teigimu, panašaus pobūdžio mokymai turėtų būti įtraukti į mokymo programą ir organizuojami visiems žurnalistiką studijuojantiems studentams.
„Šie mokymai tikrai praverstų žurnalistiką studijuojantiems studentams – juk dalis jų dirbs arba jau dirba redakcijose, todėl neabejotinai susiduria ir su LGBT temomis,“ – įsitikinusi K. Aržuolaitienė.
Žurnalistams būtų naudinga ir didinti sąmoningumą apie kitų socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių, pavyzdžiui, asmenų su negalia ar pabėgėlių patiriamas problemas.
„Žiniasklaida, manau, pakankamai etiškai nagrinėja neįgaliųjų klausimus, tačiau dėl migrantų, pabėgėlių temų iš tiesų yra kur „pasitempti“. Esu dalyvavusi „Media4change“ mokymuose apie tai, kaip etiškai perteikti temas apie migrantus ir jau spėjome drauge leistis į eksperimentą“, – pasakoja žurnalistė.
Birželio mėnesį 15min.lt žurnalistės K. Aržuolaitienė ir Eglė Krištopaitytė leidosi į eksperimentą, norėdamos išsiaiškinti, kaip tam tikrų diskriminuojamų grupių žmonėms sekasi išsinuomoti būstą.
Eksperimento dalyviais pasirinkti trys žmonės – romų tautybės moteris vardu Nijolė, gyvenanti tabore, iš Turkijos atvykusi mergina Feyza, studijuojanti Lietuvoje, ir Dramblio Kaulo Respublikoje gimęs, Vokietijos pilietybę turintis, tačiau 11-us metus mūsų šalyje skaičiuojantis profesionalus treneris Jeanas Claude’as.
Atliktas žurnalistinis tyrimas parodė, kad romų kaimynystė yra bene labiausiai nepageidaujama, nors dažnas buto nuomotojas ir bando tai pasakyti aptakiai. Ieškant buto iš Turkijos atvykusiai merginai Feyzai, dviejų butų savininkus labiau išgąsdino kalbos barjeras, o ne Feyzos tautybė. O štai iš Dramblio Kaulo Kranto kilusiam Jeanui Claude’ui padėjo žinomumas.
Etiška žiniasklaida – stipri jėga kovojant su stereotipais
Stereotipinis LGBT bendruomenės atstovų vaizdavimas skatina žiniasklaidos skaitytojus apie seksualinę orientaciją mąstyti kuriant įvairias generalizacijas ir klijuoti LGBT asmenims „etiketes“. Žiniasklaidoje paplitę stereotipai apie LGBT asmenis reprezentuoja heteronormatyvų požiūrį ir formuoja klaidingus lūkesčius LGBT bendruomenės atžvilgiu.
„LGBT tema mūsų visuomenėje išlieka jautri, kelianti daug aistrų visuomenėje, kaskart iššaukianti neapykantos komentarų bangą, todėl labai svarbu nešti etišką žinią apie šią visuomenės grupę ir nekurstyti dar didesnių aistrų“, – tikina K. Aržuolaitienė.
Socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių patiriamas problemas analizuojančius straipsnius neretai lydi neapykantą šių grupių atžvilgiu kurstantys komentarai. Tačiau tai – ne priežastis vengti tokio pobūdžio publikacijų.
LGBT bendruomenei reikia objektyvumo ir matomumo. Tad žiniasklaida turėtų skatinti pagarbą seksualinių orientacijų ir lytinių tapatybių įvairovei. Užuot skatindama negatyvius stereotipus LGBT žmonių atžvilgiu, vartodama netinkamas sąvokas, legitimuodama LGBT bendruomenės socialinę izoliaciją ir diskriminaciją šių žmonių atžvilgiu, žiniasklaida gali vaidinti svarbų vaidmenį komunikuodama šių žmonių poreikius, didindama sąmoningumą žmogaus teisių bei teisingumo klausimais, tokiu būdu prisidėdama prie LGBT žmonių lygybės ir socialinės įtraukties.
